Viskas gyvenime sukasi ratu. Spalvos ne išimtis.

Dvylikos spalvų ratas parodo pagrindinius spalvų derinimo principus. Jie yra gana paprasti, spalvų ratas leidžia juos realiai pamatyti ir taip geriau juos įsisavinti.

Spalvinio apskritimo pagrindą sudaro trys svarbiausios (pirmos eilės) spalvos – geltona, raudona ir mėlyna. Oranžinė, žalia ir violetinė yra antros eilės spalvos bei yra išsidėsčiusios priešais pirmos eilės spalvas. Iš šonų pirmos ir antros eilės spalvas supa trečios eilės spalvos, kurios gaunamos sumaišius šalia esančias pirmos ir antros eilės spalvas – geltonai oranžinė, purpurinė, mėlynai violetinė ir lapų žalumos. Remiantis šiuo principu spalvinį apskritimą galima padalinti ir į didesnį spalvinių sektorių skaičių.

1793 metais Gėtė sudarė spalvų ratą, kuriame jis išskyrė dvi pagrindines spalvas – mėlyną ir geltoną, o kaip trečiąjį kampą prie jų pridėjo raudoną spalvą. Susidarė apskritimo formos diagrama, kurioje trys pagrindinės spalvos pereina į oranžinę, violetinę ir žalią.

Puslankį, prasidedantį nuo žalios, einantį per geltoną iki raudonos – jis vadino pliusiniu poliumi, o priešingą puslankį – minusiniu.

Viena kitą papildančios spalvos spalvų rate yra viena priešais kitą. Raudona ir žalia, geltona ir violetinė, mėlyna ir oranžinė: šios trys spalvų poros visada dera.

Derinant ryškias pirmines ir antrines spalvas, esančias viena priešais kitą spalvų rate, sukuriamas dramatiškas įspūdis, o norint kuklesnio rezultato, patartina naudoti tų pačių spalvų pastelinius atspalvius.

Žmogaus akis turi savybę kiekvienai spalvai ieškoti atsveriančio atspalvio. Pavyzdžiui, jei ilgai žiūrėsite į raudoną kvadratą, o po to nukreipsite akis į baltą foną, jame trumpai išvysite žalią kvadratą. Jeigu dvi vienodo ryškumo viena kitą atsveriančios spalvos yra sugretinamos, į jas sunku žiūrėti, nes žvilgsnis krypsta tai į vieną, tai į kitą spalvą.

Geltona ir violetinė papildo vieną kitą ir tuo pačiu – labiausiai kontrastuoja.

Rausvai oranžinė ir melsvai žalia papildo viena kitą, tačiau sukuria stiprų šilta-šalta kontrastą.

Raudona ir žalia papildo ir atsveria viena kitą.

Kiekviena pirminė, antrinė ir trečioji spalva yra grynos – į jas nėra įmaišyta nei juodos, nei baltos, nei pilkos spalvos.

Spalvą apibūdina jos intensyvumas (šviesumas ar tamsumas), arba juodos ar baltos spalvos kiekis atspalvyje.

Į bet kurią iš dvylikos pagrindinių spalvų įmaišius baltos, gaunami šviesesni atspalviai. Pridedant juodos - tamsesni. Pilkos spalvos pagalba mažinamas spalvos kontrastingumas.